Labai viliuosi, jog bėgant laikui,
vis daugiau žmonių supras, kad senjorai, senoliai, močiutės, babytės ir bočiai
yra esminė grupė mūsų tobulėjimui. Jie yra gyvosios enciklopedijos, senasis
internetas ir geriausių anekdotų rinkinys. Šie žmonės kaip genties veteranai
turėtų sėdėti Aukščiausioje Taryboje, pas kuriuos ateitų jauni nepatyrūnai ir
semtųsi gyvenimo išminties. Matau, jog pagarba brandai ir senatvei, bent jau
mano aplinkoje, sparčiai auga.

Pijus Čeikauskas

Iš senelių išmokau kantrybės
pabaigti pradėtą darbą, meilės visiems gyviems padarams ir atsakomybės už savo
pažadus.

Algis Kriščiūnas

Mano vienas senelis mirė Sibire, o
viena močiutė 1944 metais. Kitą atsimenu kaip visišką tylenę, pasakų nesekdavo,
bet visada buvau pavalgęs ir apkamšytas – puikus saugumo jausmas. Senelio
pienišką sriubą iš džiovintų kriaušių atsimenu iki šiandien. Nereali. Jis turėjo
auksines rankas ir idėjų iki gyvenimo galo. Savo rankomis sodybą savo šeimai
pastatė ir dar tarpukariu lentpjūvę greta. Kai 1978 metais mirė̇, sodybą
nugriovė. Galėjo stovėti šimtą metų.

Kęstas Grigaliūnas